NESTE istorija Lietuvoje: nuo pirmąkart atskraidinto Kalėdų senelio iki degalų be naftos

Šiemet veiklos 30-metį Lietuvoje skaičiuojanti „Neste Lietuva“ yra didžiausias automatinių degalinių tinklas šalyje, tačiau iki to vedė ilgas kelias. Pirmosios degalinės Vilniuje su deficitinėmis importinėmis prekėmis, specialiai „Stiklių“ restoranui iš Suomijos vežti popieriniai rankšluosčiai bei neregėta technologinė naujovė – automatiniai apmokėjimo aparatai. 

Tai tik dalis spalvingos „Neste“ istorijos, kuri atspindi ir pastarųjų trijų dešimtmečių kultūrinius pokyčius Lietuvoje. 

Į degalinę – tepalų ir kramtomosios gumos

Korporacija „Neste“ yra vienas pirmųjų užsienio investuotojų Lietuvoje – 1991-aisiais įregistruota bendra Lietuvos ir Suomijos įmonė „Litofinn Service“ suteikė pamatus „Neste Lietuva“ įsikūrimui ir jos plėtrai šalyje. 

„Pirmąjį degalinių tinklą Lietuvoje kartu su suomiais kūrė lietuviai. Jei iš pradžių daug ko mokėmės iš suomių, tai ilgainiui ir patys ėmėme dalintis patirtimi su kolegomis iš Suomijos“, – sako buvęs ilgametis „Neste Lietuva“ vadovas, o dabar Baltijos šalyse degalinių tinklo plėtrai vadovaujantis Ringaudas Steikūnas.

Pirmoji „Neste“ degalinė pradėjo veikti 1992-ųjų lapkritį sostinės Lazdynų mikrorajone. Tai buvo moderniausia degalinė Lietuvoje su vakarietiško tipo aptarnavimo kompleksu: kavine ir parduotuve.

R. Steikūnas prisimena, kad į pirmąsias degalines traukė ne tik automobilių vairuotojai. Netrūko ir smalsuolių, kurie čia plūsdavo pirkti nematytų importinių prekių, išgerti puodelio kavos ar suvalgyti dar neragautą sumuštinį ar burgerį. 

„Praktiškai visos prekės į parduotuvę buvo atvežamos iš Suomijos, o užsienietiškos prekės tuomet Lietuvoje buvo didžiulė retenybė. Degalinės parduotuvėje žmonės pirko ne tik alyvą ar kitas automobilių priežiūros priemones, bet ir suomiškus šokoladus, kramtomąją gumą, gėrimus skardinėse“, – pasakoja jis. 

Parduotuvės pirmosiose „Neste“ degalinėse dėl saugumo iššūkių tais laikais dirbo langelio principu. Už pirkinius buvo galima atsiskaityti pasirinktinai viena iš 16 laisvai konvertuojamų užsienio valiutų, o kavinėje – lietuviškais talonais arba dar kitaip vadinamosiomis „vagnorkomis“.

Naujų tinklo degalinių atidarymai pritraukdavo būrius žmonių, juose skambėdavo gyvai atliekama muzika, dalyvaudavo net troliai Mumiai – legendiniais suomių-švedų rašytojos Tuvės Janson sukurtais personažais persirengę animatoriai. 

Šiukšlių maišai ir svečias iš Laplandijos

Vakarietiškus standartus atitinkančių degalinių įrengimas ir jų priežiūra to meto Lietuvoje buvo visiškai nematyta praktika. Degalinių lankytojams pastebėjus, kad degalinėse naudojami popieriniai rankšluosčiai, o šiukšliadėžėse – plastikiniai maišai, jie netrukus tapo geidžiamu dalyku. 

„Specialiai prašomi restorano „Stikliai“ atstovų, kurį laiką jiems iš Suomijos vežėme tuo metu deficitu laikytus šiukšlių maišus ir popierinius rankšluosčius, kai tokių prekių Lietuvoje dar nebuvo galima niekur įsigyti“, – prisimena R. Steikūnas.

Nuo 1996-ųjų kelerius metus iš eilės „Neste Lietuva“ kartu su didžiausia Suomijos oro linijų bendrove „Finnair“ Lietuvos vaikams atskraidindavo tikrąjį Kalėdų senelį tiesiai iš jo gimtinės – Laplandijos. 

„Būdami vieni pirmųjų užsienio investuotojų Lietuvoje, nuo pat pradžių į savo veiklą žiūrėjome kaip į platesnę misiją, ne tik kaip į prekybą degalais. Didžiuojamės, kad atsikūrusioje nepriklausomoje Lietuvoje savo pavyzdžiu galėjome prisidėti prie gerųjų ir socialiai atsakingo verslo praktikų diegimo, o padovanotas džiaugsmas Lietuvos vaikams į šalį atskraidinant Kalėdų senelį buvo mūsų įmonės misijos dalis“, – sako R. Steikūnas.

Automatinių degalinių eros pradžia

Savitarnos degalinių sistemos sukūrimas Lietuvoje yra vienas sėkmingiausių įmonės strateginių sprendimų. Automatinės degalų įsipylimo ir apmokėjimo kasos „Neste“ degalinėse pradėtos diegti dar 1997-aisiais.

Prie naujovių Lietuvos vairuotojai buvo pratinami pamažu: iš pradžių savitarna pasinaudoti galėjo tik trijų degalinių klientai, turėdami alternatyvą atsiskaityti ir įprastoje degalinėje. Po kelerių metų, 1999-ųjų sausio 15 dieną, kauniečiai rinkosi į neeilinį įvykį: Jonavos gatvėje pradėjo veikti pirmoji visiškai automatinė degalinė Lietuvoje.  

„Automatiniai mokėjimai 1999-aisiais buvo inovacija, todėl žmonės veždavosi šeimas ir vaikus parodyti iki tol neregėtos technologijos. Prie savitarnos degalinių driekdavosi eilės dėl automatinę kolonėlę išbandyti norinčiųjų skaičiaus, vairuotojai laukdavo daugiau nei pusvalandį“, – pasakoja R. Steikūnas.

Iki 2004 metų visos „Neste“ degalinės buvo rekonstruotos į automatines. Šiuo metu Lietuvoje veikia 76 „Neste“ savitarnos degalinės, kuriose kasmet apsilanko daugiau nei 250 000 vairuotojų.

Inovacijų ambasadoriai 

Su pirmosiomis „Neste“ degalinėmis Lietuvoje atsirado revoliucinė naujovė: buvo leidžiama prisipilti degalų, o tik paskui už juos atsiskaityti. 

Degalinėse įkurtose kavinėse Lietuvos gyventojai susipažino ir su gastronominėmis naujienomis. Pavyzdžiui, 1993-aisiais Klaipėdoje, Šilutės plente, prie „Neste“ degalinės veikiančioje picerijoje, specialioje krosnyje pradėtos kepti picos, vėliau Vilniuje, Ukmergės gatvės degalinėje pradėti gaminti vieni pirmųjų burgerių Lietuvoje. 

Klientų patogumui degalinėse nuolat diegtos įvairios inovacijos: „Neste Lietuva“ pirmoji iš Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų pradėjo naudoti kainų švieslentes, apšvietė degalinių teritorijas, pradėjo aptarnauti užsienio bankų korteles, išleido savo mokėjimo korteles, degalinėse įrengė langų plovimo skysčio kolonėles. 

Suomių tinklo degalinės pirmos pradėjo naudoti žaliąją elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energijos. Taip pat „Neste“ yra pirmasis degalinių tinklas Lietuvoje, kuriam yra suteikti tarptautiniai kokybės vadybos, aplinkosaugos ir saugos sertifikatai. 

„Šiandien daugelį dalykų degalinėse laikome įprastais, tačiau iki to buvo nueitas ilgas kelias. Nebūtume galėję tiek visko įgyvendinti, jei ne reikšmingas mūsų darbuotojų indėlis ir klientų pasitikėjimas“, – sako Markus Lindkvist, „Neste Lietuva“ vadovas.

Šalies vairuotojams „Neste Lietuva“ pirmoji Lietuvoje pasiūlė degalus su multifunkcinais priedais, o 2014-ųjų spalį Lietuva tapo pirmąja valstybe už Suomijos ribų, kurioje pradėta prekiauti naujuoju „Pro Diesel“ dyzelinu – pirmaisias degalais pasaulyje, atitinkančiais griežtus Pasaulio degalų chartijos penktosios kategorijos reikalavimus.  

2019-ųjų rugpjūtį Lietuvą pasiekė ir kitas novatoriškas suomių korporacijos sukurtas produktas – dyzelinas iš atsinaujinančių šaltinių „Neste MY Renewable Diesel“. Šie degalai pagaminti iš 100 proc. tvarių žaliavų: maisto ir kitų pramoninių atliekų ir liekanų.

Pasak M. Lindkvist, nuolat įgyvendinamos inovacijos ir diegiamos naujovės prisideda, kad „Neste“ tinklo degalinėse kokybiškų degalų klientai galėtų įsipilti greitai, patogiai ir už konkurencingą kainą. 

Kryptis – tvarumas

Suomijos korporacija per pastarąjį dešimtmetį išgyveno reikšmingą transformaciją, nusprendusi savo veiklą pakreipti visiškai nauja kryptimi. Su tuo buvo susiję ir įmonės pavadinimo pokyčiai. 

2015-aisias „Neste Oil“ pakeitė savo pavadinimą į „Neste“. Išgaunamą žaliavinę naftą reiškiantis žodis „oil“ nebeatspindėjo kompanijos, kurios veikloje vis svarbesnę dalį užima degalų gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, krypties.

„Anksčiau buvusi naftos perdirbėja vietinės rinkos mastu dabar „Neste“ yra pripažįstama kaip didžiausia pasaulyje dyzelino, gaminamo iš 100 proc. atsinaujinančių žaliavų – atliekų ir liekanų – gamintoja“, – pasakoja M. Lindkvist, „Neste Lietuva“ vadovas.

Beveik ketvirtadalis korporacijos „Neste“ darbuotojų – beveik 1000 specialistų – nuolat dirba mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inžinerijos srityje. Jie sukūrė tvarius degalus kelių transporto ir aviacijos sektoriams, ieško naujų būdų panaudoti plastiko atliekas kaip žaliavą degalams, chemikalams bei naujos kartos plastikui kurti.

Bendrovė ne vienerius metus iš eilės patenka į tvariausių pasaulio įmonių ketvertuką, o pernai vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje.

„Neste“ korporacija užsibrėžė tikslą iki 2035 m. pasiekti neutralią gamybą anglies dvideginio atžvilgiu, o per ateinantį dešimtmetį įgyvendinus atsinaujinančios ir žiedinės ekonomikos sprendimus, kartu su savo klientais nuo 2030 m. mažiausiai 20 mln. tonų per metus sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kaip per pastaruosius tris dešimtmečius ilgą pokyčių kelią nuėjo Suomijos valstybės valdoma korporacija, taip neatpažįstamai pasikeitė Lietuva. Pasikeitimai per ateinančius 30 metų neabejotinai vyks dar sparčiau.