„Neutralus anglies dioksido atžvilgiu“ ir „grynasis nulis“ – ką iš tikrųjų reiškia šie terminai?
Autorius: Samuel Kingsley*
Vis daugiau dėmesio skiriant klimato kaitos iššūkiams, susiformavo naujas žodynas, skirtas apibūdinti su tvarumu susijusius reiškinius, rodiklius ar veiksmus. „Neutralus anglies dioksido atžvilgiu“ (angl. CO2 neutral), „grynasis nulis“ (angl. net zero) ir „tvarumas“ tapo populiariomis sąvokomis, tačiau dažnam tvarumo žargonas vis dar gali būti painus. Klimato specialistai paaiškina šias sąvokas ir kokią įtaką jų vartojimas daro kovai su klimato kaita.
„Neutralus anglies dioksido atžvilgiu“ ir „grynasis nulis“ – koks skirtumas?
Organizacija, siekianti neutralumo anglies dioksido atžvilgiu, įsipareigoja skaičiuoti savo išskiriamas CO2 emisijas. Tokia organizacija ieško būdų, kaip sumažinti emisijų kiekį arba jas kompensuoti, sumažinant taršą kitose srityse ar panaikinant atitinkamą anglies dioksido kiekį iš atmosferos.
Ši balansavimo praktika žinoma kaip „anglies dioksido kompensavimas“ (angl. carbon offsetting) ir gali apimti naujų medžių sodinimą, investicijas į atsinaujinančią energiją arba bioenergijos gamybą, surenkant ir saugant anglies dioksidą (BECCS).
„Sąvoka „neutralus anglies dioksido atžvilgiu“ naudojama jau kurį laiką, – sako atsinaujinančių ir žiedinių sprendimų lyderės „Neste“ tvarumo vadovė Senja Kuokkaken. – Šis terminas apima tam tikrą, tiksliai įvardytą įmonės veiklą ir paprastai vartojamas turint omenyje CO2 emisijas, o ne kitas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (ŠESD).”
Tuo tarpu „grynasis nulis“ reiškia, kad verslas sumažina visas savo išskiriamas emisijas per visą savo tiekimo grandinę. Tokiu būdu įmonės siekia apriboti globalios temperatūros kilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus, kaip buvo sutarta 2015 m. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikime klimato klausimais.
S. Kuokkanen priduria, jog neverta lyginti, kuris iš šių terminų yra geresnis, nes abi sąvokos yra susijusios su reikšmingais veiksmais, kovojant su klimato kaita.
„Abu terminai atlieka svarbų vaidmenį, apibrėžiant priemones, kaip mažinti emisijas ir išpildyti kovai su klimato kaita iškeltus tikslus. Nuo absoliutaus ŠESD neišmetimo iki veiksmų, kompensuojančių išskirtą taršą visoje vertės grandinėje“, – paaiškina ji.
Ar mums reikia naujo tvarumo žodyno?
Tačiau ar yra pagrindo nerimauti, jog platesnei visuomenei nesuprantant su tvarumu susijusių skambių žodžių, sulėtės ir žaliasis pagreitis?
„Klimato terminus lengva painioti“, – sako Džeimsas Cameronas, nepriklausomas klimato aktyvistas, padėjęs derėtis dėl tarptautinių klimato susitarimų, įskaitant 1997 m. Kioto protokolą. Dabar jis tvarumo klausimais konsultuoja įvairias organizacijas, įskaitant „Neste“ ir klimato investicijų konsultavimo įmonę „Pollination Global“.
„Terminams „neutralumas anglies dioksido atžvilgiu“ ar „grynasis nulis“ turėjome sukonstruoti idėjas, kurios motyvuotų veikti. Pačios sąvokos yra trūkumų turintys, įvairiai interpretuojami supaprastinimai. Tačiau turėti tokius terminus yra geriau, nei neturėti nieko.“
Cameronas mano, kad net jei kai kurios įmonės perdeda pasakodamos apie savo žaliuosius pasiekimus ar įsipareigojimus, pats kalbėjimas apie klimato problemas suteikia šiai problematikai daugiau reikšmės viešojoje erdvėje. Be to, anot jo, „grynojo nulio“ idėja yra paprasta perduoti, kai daugelis kitų tikslų ir metodų yra gana sudėtingi.
Teisingai vartojamos sąvokos motyvuoja veikti
Specialistų teigimu, kalba užima ypatingą vaidmenį, motyvuojant imtis skubių veiksmų. Todėl norint pasiekti reikšmingų pokyčių, labai svarbu atsižvelgti į savo vartojamus žodžius.
„Svarbu suformuoti tam tikrą gyvenimo gerėjimo viziją, kuri įkvėptų žmones padaryti viską, ko reikia, kad ją pasiektų, – paaiškina Džeimsas Cameronas. – Pasisakau už tokių žodžių vartojimą kaip „atkūrimas“. Tai – teigiama koncepcija, apimanti ir riziką, ir naujas galimybes. Panašiai, kalbėjimas apie „beribes galimybes“ suteikia mums vilties, kad galime paspartinti naujoves ir išspręsti problemą, kurios, priešingu atveju, neišvengtume.“
S. Kuokkanen mano, kad ypač svarbu nukreipti diskusijas į tai, kaip atrodytų „grynojo nulio“ pasaulis, nes tai padėtų žmonėms iš esmės suprasti problemos mastą ir pereiti nuo ambicijų iki realių, pamatuojamų veiksmų, siekiant sumažinti emisijas.
„Tai reiškia, pavyzdžiui, numatyti kokią energiją naudosime, kaip gyvensime ir keliausime. Numatyti, kas taps mūsų pragyvenimo šaltiniais, ar kiekvienam iš mūsų bus skirta metinė ŠESD emisijų kvota. Kai pakeisime savo požiūrį į „grynuoju nuliu” paremtą pasaulį, turėsime daugiau naudingų diskusijų, kurios padės identifikuoti žingsnius, kurių nedelsiant turime imtis“, – teigia S. Kuokkaken.
Samuelis Kingsley, dokumentinių filmų kūrėjas ir žurnalistas, kurio darbai buvo transliuojami, be kitų, BBC, Deutsche Welle, Yle Suomijoje ir Amazon Prime.